Šiuo metu sėdžiu prieblandoje su į viršų pakeltais lūpų kampučiais, o viduje nekantriai zuja teigiamos emocijos ir šiek tiek varginantis laukimas. O iš laimės tiesiog norisi stipriai, iš visų plaučių, sušukti kaip tik įmanoma garsiau ir pagaliau išlaisvinti iš savęs tą nekantrumą. Liko vos kelios dienos iki Kalėdų ir žinau kaip banaliai tai skamba ir, kad galbūt jau daugeliui įgryso parduotuvėse, radijuje grojanti kalėdinė muzika bei visas tas šurmulys dėl kalėdinių dovanų pirkimo ir visos reklamos su kalėdų seneliais, tačiau man visada Kalėdos buvo kažkas mielo ir ypatingo, ir dovanoti dovanas visada mėgau labiau nei gauti jas pati, nors visuomet gautas dovanas išpakuoju su didžiausiu džiaugsmu ir nekantrumu pamatyti, kas viduje, visai kaip vaikas. Tačiau šių Kalėdų laukiu dar labiau nei anksčiau, nes šios žiemos šventes ruošiuosi švęsti užsienyje (šalį išduosiu grįžus), tai bus mūsų (su vaikinu) pirmoji kelionė kartu.
Bet kolkas turiu susikaupti ir rytoj išlaikyti paskutinį likusį koliokviumą prieš šventes ir atsėdėti dar keletą paskaitų. O dar lagamino pakavimas, skanėstų užsipirkimas kelionei ir dvi aerobikos treniruotės per dvi dienas... Ir nereikėtų pamiršti susitvarkyti kambarį prieš išvykstant, visuomet malonu kai per šventes namuose tvyro tvarka, net jei esi ne namuose.
Džiaugiuosi, kad jau turiu visiems šeimos nariams paruošusi dovanas, kurias supakavau į gana vaikišką, bet linksmą kalėdinį popierių, klausantis kalėdinės muzikos ir įsijungus turbūt visas įmanomas kalėdines dekoracijas savo kambaryje, o vėliau dovanas suslėpusi giliai spintoje, tamsiuose maišuose. Džiaugiuosi nupirktomis dovanomis, manau, kad šeimos nariai bus labai patenkinti ir nudžiuginti, net gaila truputį, jog per šias Kalėdas negalėsiu dovanų išvynioti kartu su jais ir pamatyti jų veidų išraiškų atplėšus dovanų popierių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą