Nuostabi diena, kai visą laiką kartoji ,,kaip awesome" ir iš tiesų negali patikėti, kad tu čia, kad viskas aplinkui taip nuostabu, kad tau taip gera. Visas nuostabumas paprastume. Kaimas, gamta, žaluma, vėsus ežero vanduo, lieptelis tarp aukštų žolių ir atplaukiantį gulbių šeimyna, kuri mus gąsdino savo šnypštimu ir įkyriu reikalvimu, kad duotume maisto. Nuo lietaus slėpėmės tamsiame, seniena ir drėgme kvepiančiame garaže, kurio durys gražiai ištapytos, o paveikslas tamsoje atrodo dar mistiškiau ir paslaptingiau. Po stipraus, bet trumpo lietaus, vėl pasirodžius saulei ėjom atgal prie ežero, apsivynioję rankšluosčiais kaip budos, ant pečių pasikabinę didelius margus krepšius pilnus vaisių, sulčių, pieštukų ir pastelių. Šildėmės saulėje, piešėm ir maudėmės, maivėmės priešais objektyvą ir buvo linksma. :) Kad dažniau būtų tokios nepakartojamos dienos, kai jauti, kad atėjo vasara, kad mėgautumeisi tuo, kad šalia tavo geriausias pasaulyje pašėlęs draugelis, o kartu ilgėtumeisi kažko likusio už keleto kilometrų nuo tavęs, mintyse vis kartoji, kitą kartą pasikviesiu ir jau mėgaujiesi naujom idėjom ir planais.