O tu per vieną prakeiktą naktį pragėrei viską, kas mano gyvenime buvo gerai, viską kas man buvo brangu, neįkainuojama, tai apie ką taip ilgai svajojau ir taip netikėtai gavau, taip pat netikėtai ir praradau. Trumpa laimė buvo, neilgai šypsojausi ir džiaugiausi.Išvaistei kažkur savo juoką, šypseną, kuria visada taip žavėjausi, dingo tavo rūpestingumas, jautrumas. Aš jau tau ne tas svarbus žmogus su kuriuo tu norėjai kalbėtis visą naktį, kurį nuo pat ryto maloniai stebinai savo gerumu. Susijaukė viskas tavyje, supratai, kad ne manęs tau reikia... Vos per vieną naktį tapau tau tik kažkoks objektas, o dar vakare viskas taip nepakartojama buvo, ryte jau viskas kitaip...   Kažin ar viskas stos į savo vietas, kažin ar dar kada nors mum kartu dar bus taip gerai kaip kažkada buvo, ar galėsim dar kada visą naktį kalbėt ir žiūrėt kvailus filmus, besijuokdami vaikščiot savo keliu, sėdėt ant suoliuko ir mėgautis ramybe, kažin ar dar kada galėsiu jaustis taip kaip dar praeitą savaitę jaučiausi.Man atrodo, kad dabar jau viskas bus kitaip... bus šalta ir pradės lyti.
Nežinau kiek man prireiks laiko atsigauti, kada vėl galėsiu nuoširdžiai šypsotis ir garsiai juoktis, ramiai miegot nepribundant ir džiaugtis nauja diena... Aš nekenčiu dabar visko... O tu nepastebi, bendrauji lyg niekur nieko, vakar tokią skausmingą naštą man užkrovęs, net neįsivaizduoji ką aš jaučiu, pats savo mintyse ir kančioje paskendęs. Jei ne vakarykštis pokalbis būčiau galvojus, kad viskas gerai, kad niekas nepasikeitė, gal net šiuo metu jausčiausi laiminga ir tikėčiau, kad viskas vėl bus gerai.