Šiuo metu aš nieko nesuprantu... Nei tavęs, nei savęs, nei tavo žvilgsnio. Tuščias, šaltas, bet kartu lyg ir sklinda kažkokia sava šiluma. Tuo pat metu atrodo, kad žiūri į mane ir širdyje šypsaisi, tuo pat metu atrodo, kad nekenti manęs. Sustabdai viską aplinkui ir įsisiurbi į mano vidų. Jaučiuosi permatoma, neegzistuojanti. Tai dar vienas išbandymas aplankęs mūsų bendravimą. Ištversi? Aš taip.