Mažas spindulėlis šaltose rankose

Sėdėjau žmonių pripildytame, tvankiame autobuse, jaučiau tvinkčiojimą smilkiniuose ir nuovargį kojose. Pastebėjau susidomėjusius žmonių žvilgčiojimus į autobuso galą, keistus šnabždesius, teisiančius, kritikuojančius žvilgnsius. Susidomėjau ir pati pradėjau žvalgytis, ilgai blaškytis nereikėjo- pačiame autobuso gale sėdėjo dvi merginos ir viena iš jų ant rankų laikė vaikutį- mažą spindulėlį. Merginos jaunos, atrodo, kad jos pačios dar tikri vaikai, tačiau gerokai subjauroti alkoholio, vulgarumo, vertybių stokos ir tėvų įdiegtų netinkamų savybių. Nepuoliau mintyse jų kritikuoti ar bjaurėtis, būna skirtingų žmonių, ne visiems pasiseka susidėlioti laimingą gyvenimą (negali žinoti, gal jos ir yra laimingos), tačiau suspaudė širdį, žiūrint į tą mažą spinduliuką, vienos iš jų rankose. Ta mažylė tokia miela, rami, šviesiais plaukais ir šviesios skaisčios odos, su geltona striukyte gulėjo jaunos mamos rankose. Jos gražios mažos mėlynos akytės buvo pavargusios, ji buvo apmigusi, vis lėčiau ir rečiau mirksėjo, kol galiausiai užmigo. Ji atrodė, kaip tikras saulės spindulėlis, kuris apšvietė dalį autobuso per pravertą langą. Gražus momentas, kai mažylė užmerkė akytes ir giliai įmigo. Tuo tarpu jaunosios moterys garsiai klausė pop muziką, kartojo ir kartojo vieną ir tą pačią dainą, dainavo kartu, jaunoji mama su vaiku rankose vienu metu kelionės metu, tiesiog atsistojo ir ėmė suktis pagal muzikos ritmą ratu, dainuodama ir kraipydama klubus, sėdėjau mintyse prašydama aukštesniųjų jėgų, kad tik autobusas neimtų staigiai stabdyti ar sukti kur nors ir ta smagiai nusiteikusi mergina nenukristų su spindulėliu, kad nepamestų jo iš savo šiurkščių, šaltų rankų. Merginos sėdėjo, kalbėjosi ir garsiai juokėsi, kai tuo tarpu mažylė-spinduliukas, ramiai miegojo ant rankų, jos galvytė buvo šiek tiek nusvirusi žemyn. Sunku perteikti tai ką jaučiau ir ką mačiau priešais save. Spaudė krūtinę, gąsdino ir liūdino tokia realybė. Spindulėlis užstojamas sunkių, tamsių šešėlių... Mąsčiau ar ta mažylė grįžusi namo gaus pavalgyti, ar bus paguldyta šiltai miegoti, ar nebus skriaudžiama, kai norėsis jai išdykauti ar verkti... Mąsčiau, bet kartu ir nenorėjau galvoti apie tai, tik tikėjausi geriausio, tik linkėjau jai laimės- švytėjimo.
Išlipusi iš autobuso, mačiau nuvažiujančias tamsias figūras ir mažą paskutinį spindulėlio blyksnį autobuso gale, kuris labai greitai pasislepė, pasimetė tarp automobilių gūsio. Ėjau lėtai namo ir meldžiausi mintyse, akyse tvardau ašaras prisiminusi ir vis tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad spindulėlis nebus užgesintas, kad jo neapgaubs tamsa.