Keista, kad turėdama dabar viską, netgi daugiau, apie ką prieš keletą metų taip svajojau, negaliu jaustis visiškai laiminga ir taip dažnai mane apima įvairios abejonės, savigrauža, jausmas, kad elgiuosi neteisingai, noras gražinti laiką atgal, kai mano dabartis buvo tik svajonės, kurioms buvo lemta pildytis. Argi tai skamba logiškai? Tikrai ne, tai kankina....
Stebiu pro langą žaibo nutvieskiamą dangų ir nusidažantį violetine spalva... Gražu, bet neramu man... neramu. Negera. Noriu pakalbėt su kuo nors, kas panašiai žvelgia į pasaulį kaip ir aš.. bet žinau, kad jis manęs nepalaikytų, išgirsčiau tik arba guodžiantį melą arba skaudų nemalonų teisimą... Dar vienas variantas- mažai vilties suteikiančius žodžius ,,dar viską galima pakeisti"



Svajodamas, visada pagalvok ar tikrai to nori, ar būtent to tau reikia ir ruoškis svajonės išsipildymui, pasiruošk priimti tai į savo gyvenimą, nes kai svajonės išsipildymas užklumpa tave netikėtai, nepasiruošusį, esi per daug laimingas, kad galvotum. Taip ir prasideda... kvaili poelgiai, lengvabūdiškumas, padaromos klaidos... Apmaudu, turėt svajonę ir nemokėt ja džiaugtis....