Tai kas įvyko vakar vakare visiškai protu man nesuvokiama... Tam aš negaliu rast logiško paaiškinimo.Tas jausmas, kai negalėjau suvaldyt minčių, viskas bėgo bėgo galvoje, nesuvaldomai, gąsdino, vargino, sukosi galva, o akyse pilkėjo, nesugebėjau klausyt žmogaus, atitrūkdavo mintys ir dėmesys, nepažinau savęs, išgąsdinau žmogų, kuris pasimetęs pašoko nuo sofos sakydamas ,,tu mane gąsdini, aš neatpažįstu tavęs". O paskui viskas perėjo į rankų drebėjimą ir, atrodo, baimės, visos kurias kada nors man teko turėt, įskaitant ir tas vaikiškas, kaip tamsos baimė arba išeit naktį į balkoną, visos šios baimės lyg tam momentui sugrįžo ir slėgė. Jausmas, kad tave kažkas stebi ir seka, o tavo paties šešėlis tampa tuo metu pačiu žiauriausiu tavo priešu... Mintys, kad tai ką dabar darau yra nesaugu, ne man, klimpstu kažkur ir skęstu Visatoje...

Grįžus namo norėjau pasikalbėt apie tai kas įvyko su viena persona, kuri, manau, tikrai būtų mane supratus ir galėjus man padėt viską išsiaiškint, tačiau ji girežtai atsisakė apie tai kalbėtis....