4-tą ryto...

O man patinka atsikelt saulei nespėjus patekėti, įsijungt žvaigždučių girliandą, kabančią ant mano lango. Kambarys skęsta prietemoje, ramioje kreminėje spalvoje. Už lango tamsu, 4 ryto ir tik viename name, įleidusiame betonines šaknis į šaltą žemę priešais mano langą, visuomet viename lange įjungta tokia pat blanki švieselė. Sėdu ant medinių kambario grindų, kurios kažkada buvo dengiamos erzinančiu žaliu kilimu, (net kvėpuot lengviau kai jo nėra) ir bandau medituot. Baisiai sunku, mintys įkyriai lenda į galvą, vis atitraukia dėmesį. Kartą bandžiau  padaryti keletą jogos pratimų, to mano organizmui tokį ankstų rytą buvo per daug. Širdis ėmė daug greičiau plakti, pradėjo suktis galvą, atsirado silpnumas. Nusprendžiau apsiribot penkiais Tibeto pratimais, likusius palikt vakarui. Išgėriau tėčio padarytos gan stiprios arbatos, keista bet ji buvo skani ir atsigavau, pasinėriau į šaržo piešimą. Pripažįstu, tai buvo begalo malonus rytas, tačiau po jo tik dar vieną ryta prisiverčiau taip anksti keltis, sunku, kankina silpnumas, o atėjus į mokyklą skausmingai jauti miego trūkumą. Dabar kelsiuosi kasdien tik penkiom minutėm anksčiau nei vakar, vieną dieną ir tokiu būdu be jokio organizmo šokiravimo pasieksiu tą 4 valandą ryto :)