Šiandien labai keistai miegojau, kelis kartus pribudau, o viename iš sapnų buvau galima sakyti visiškai sąmoninga.  Tai stebino labiausiai, nes seniai tokio sapno neturėjau, kuriame tu pats apgalvoji savo poelgius, pats sprendi kas vyks toliau, nesi stumdomas sapno surežisuoto scenarijaus, pats jį kuri. Vienu metu netgi galvojau, kad gyvenu, kad viskas tikra, o kai susivokiau, kad sapnuoju šokau iš lovos, griebiau telefoną. 2 val nakties. Mano reakcija buvo ,,Wow?!" Gulėjau mąstydama ar apskritai miegojau, gal tai buvo tik mano vizijos, pasiklydimas jose, svajojimas. Bet ne... tai visgi buvo sapnas. Toks tikroviškas, artimas mano dabarčiai. Sapnas prasidėjo nuo paprastos tavo žinutės ,,labas" tuomet sekė pokalbis, buvai prislėgtas, tau reikėjo mano pagalbos, susitikom apsnigtoje miesto gatvėje, vaikščiojom ir daug kalbėjom. Širdis plyšo iš gailesčio tau, kaip niekad gerai supratau, kaip tu jautiesi... Užmigau vėl, kurį laiką tęsėsi sapnas...Tiksliau atrodo, kad šis sapnas tęsėsi visą naktį, bet taip negali būti, juk žmogus per naktį susapnuoja daugybę sapnų, kurie keičia vienas kitą ir prisimenam tik paskutiniuosius prieš mums atsikeliant.
Šiandien diena prasidėjo irgi gana panašiai kaip ir pats sapnas.. gavau tavo žinutę ,,labas", perbėgo kūnu šiurpuliukas, pagalvojau ,,nagi pakviesk susitikt" ir nusijuokiau :D, ne tu nekvietei, tai buvo įprastas trumpas pokalbis, o man kelis kartus norėjosi tavęs paklaust ,,ar viskas gerai?"...