Kaip ir tikėjausi... viskas vėl sugrįžta. Vėl po truputį pradedu jausti tave, daugiau šypsenos, tylos nutraukimo, žinutės ot tokios, tik šiaip tarp kitko. Tiesą pasakius mane tai nelabai ir stebina, aš to ir tikėjausi, žinojau, kad viskas bus taip, nes visada taip būna. Tokie jau mes esam. Kitiem atrodo, kad tai šalta, kvaila, per rimta, kad nieko tame gero nėra, vien minusai. Bet aš visgi matau tame savotišką harmoniją, kažką tokio nepaprasto, galbūt būtent tai ko man ir reikia, taip visa tai gan keista, kiek slegia, bet kažkuo žavi. Pastebėjau man patinka sudėtingumas.
Buvo ramu, susigyventa, dabar vėl keista sumaištis, kažkuo maloni, kažkuo ir erzinanti. Bet argi ne to norėjau?
Buvo ramu, susigyventa, dabar vėl keista sumaištis, kažkuo maloni, kažkuo ir erzinanti. Bet argi ne to norėjau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą