2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis
Kokia nepakartojama nuotaika mane aplankė, koks nuostabus seniai lauktas jausmas. Atrodo, kad viskas aplink mane yra tobula, kad mano visos svajonės seniai virto realybe, kad Tu šalia. Jaučiu Tave taip, lyg būčiau stipriai stipriai tave apsikabinus. Tas tau būdingas mielas šaltumas, nuoširdumas, tas mažytis baimės ir nerimo jausmas, tas keistas trapumas. Atrodo, kad laikas sustojo toj nuostabioj akimirkoj. Jaučiuosi taip, lyg aš būčiau kažkur kitur, bet ne čia, lyg būčiau ne viena, o su tavim. Man staiga pasidarė nesvarbūs kasdieniniai dalykai, man nekelia nerimo krūva nebaigtų namų darbų. Man pasidarė nebesvarbus laikas. Aš skęstu greitai prieš akis bėgančiuose prisiminimuose, jausmas keičia jausmą, įvykis keičia įvykį. Kažkas jau būtent šią akimirką keičiasi. Mano viduje ir mano pasaulyje.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą