Sėdžiu erdvioje dailės mokyklos salėje, drąsiais potepiais bandau lape atkartoti, prieš mano akis esantį ramų, meniškumu dvelkiantį interjero lopinėlį: kopečios, praviros durys, sena kėdė, o ant sienos sukabintos dangaus nuotraukos. Žavinga atmosfera, ramybė. Įeina mokytojas, kaip visada tylus, santūrus, draugiškas, pasilenkia prie mano darbo, taiso. Nuo jo dvelkia kvepalų ir cigarečių kvapas. ,,Graži tapyba"- sako man,- ,,galėtum tik į darbą įdėti daugiau ,,nervo"...".
Namo einam su drauge per išgriautą aikštę, stebim pro didelius langus kavinukėje sėdinčius žmones. Įdomu stebėti jų išraiškas, neįgarsintus pokalbius, matyti kaip rankoje laiko garuojantį kavos puodelį arba lėtai valgo šokoladinį tortą.
Ši diena tikra atgaiva mano pavargusiai nuo blogos nuotaikos sielai. Kaip gera veidrodyje matyti laimingą žmogų, besišypsantį akimis. Lengvas nuovargis atsispindi paraudusiose akyse, bet jos švyti! Džiaugiuosi šia akimirka, mėgaujuosi kambaryje skambančia muzika ir maloniu pokalbiu telefonu.
Visada gerai atitrūkti nuo skubėjimo ir judėti lėčiau.
AtsakytiPanaikintiTaip, tikrai. :)
AtsakytiPanaikinti