Kokių nuostabių nepakartojamų dalykų tenka patirti rytais. Pasivažinėjimas per lietų dviračiais. Permirkę rūbai, skruostais bėgantis tušas, kaip niekad linksmas pokalbis, juokas. Juokingai natūralu. :) Arba pasivažinėjimas nenuspėjamais miško takais, važiuoji nežinodamas ko tikėtis. Netyčia užklystam į dilgėlių pilną lauką, tarp medžių   voratinkliai, į dviračio ratus įsisukančios žolės, nepraminti takai, balos... O tada atsirandi už savo miesto ribų. :D coool nooriu daaar!!!!!!!