Visi sako ,,pasitikėk savo vidiniu balsu, klausykis jo"... O aš neklausau, vis kartoju ,,jis neteisus." ir dažniausiai nusiviliu, visgi tas vidinis balsas už mane gudresnis, o aš kvaiša neklausau. Vieną vakarą priėmiau svarbų sprendimą, vienu metu norėjosi visko atsisakyt, apėmė jaudulys, bloga savijauta, atrodo taip ir norėjosi sušukt ,, nee, aš atsisakau", bet... Per daug to norėjau, kad atsisakyčiau, ,,juk čia tik kvailas jaudulys" vis kartojau sau. Vijau iš galvos visas abejones, baimes, slėgimą... Tikiuosi, kad mano vidus bent šį kartą susimaus, tikiuosi viskas bus gerai. Viskas turi būti gerai, bet kokiu atveju viskas bus taip kaip reikia. Aš tuo net neabejoju, bet visos tos kalbos, gąsdinimai... Truputį baugina ir vis primena tą aplankiusį norą atsisakyti...