Ši savaitė siaubingai išvargino, išsiurbė iš manęs energiją, atėmė laiką ramiam pasisedėjimui su knyga, jogai ... Sėdžiu gerdama žalią arbatą, kuri jau man nepadeda atmerkt akių plačiau ir tapt žvalesne, kvėpuoju žavingu, užburiančiu ir kolkas mano mėgstamiausiu smilkalų kvapu, mintyse dar bandau niūniuoti dainą, tačiau tai mane migdo. Nors ši savaitė buvo ypatingai sunki, na bent turėjo tokia būti, daug kontrolinių, kaip tyčia surinkti matematikos namų darbai, kai aš jų nepadariau ir už tai 0 taškų į kaupiamą pažymį, na ką padarysi, o tiesa... dar suknistos istorijos ir politologijos analizavimas, kuri visiškai man neįdomi. Kaip ten bebūtų, ši savaitė kartu buvo ir pati geriausia, palikusi manyje daugybę malonių prisiminimų, mano plaukuose suvėlusi laikinus dredus, o organizme, juoko dėka, pagaminusi nemažai vitamino C. Galvoje sukasi daugybė gerų prisiminimų, va prisimenu, kai sutikau tą mergaitę su dredais, graži, išraiškingo ir malonaus veido, žemaūgė, nusivedusi mane į savo namus, kur skaniai kvepėjo žaluma... tarp rankų trynusi ir vėlusi amno palukus, maloniu balsu man už nugaros pasakojanti apie vasaros festus, tranzavimą, dredus ir tapybą. Prisimenu ir kai kartu (kita persona) mokėmės iki ryto anglų žodžius, o aš bandžiau išsklaidyt miegą, klausydama užvedančią muziką ir kibirais geriamą žalią arbatą, prisimenu ir muzikos klausimą kartu, man greitai rašant chemijos reakcijas, esterių gavimai... aš jaučiau malonumą, o tu stebėjai mane rašant, žavėjaisi. Taip,  chemija iš tiesų žavinga. Prisimenu kiekvieną mūs pokalbį, malonią tavo šypseną ir tavo žinutę, kuri mane nustebino labiausiai ,,Ačiū Tau", paprasta, netikėta ir begalo maloni.