O aš net neabejojau, kad taip bus, aš visada žinojau, kad niekas taip iš niekur nesibaigia, žinojau, kad taško mes nepadėjom. O juk mum jau ne pirmą kartą taip nutinka, tačiau tai tikrai niekada nereiškė pabaigos, gal kada ir bus pabaiga, bet kolkas esu rami, viskas taip, kaip noriu, kad būtų. Žinojau, kad po kiek laiko vėl pradėsi stebint savo juoku, draugiškumu, kaip ir dabar darai, šį kartą viskas truputį kitaip, stebini du kartus daugiau nei visada, verti šypsotis, juoktis ir nemiegot iki trijų nakties, vietoj to kalbant su tavim ir tvardant garsų juoką... Gaila, tik kad kasdienybė maloni ir džiuginanti tik kai mes kartu, kai kalbam, kai žinau, kad esi šalia, kai pasimiršta visa kita kas pilka ir nemalonu.