Dabar mane ramina tik mano tikėjimas, kad visoms svajonėms lemta išsipildyt, kad laikas yra teisingas. Mane stebina kaip greitai mano galvoje lekia mintys, lipdamos viena per kitą, trypdamos senas ir nusilpusias, į tų vargšelių senų minčių vietas statant visai mažytes, nedrąsiais, tačiau pasiryžusias augti. Sunku nusakyt kokiu greičiu mano galvoje gimsta naujos mintys ir kaip greitai mane užlieja naujų minčių potvynis, tokių beprotiškų, visiškai man nepažįstamų ir svetimų, tačiau tokių mielų mano širdžiai, suteikiančių mano plaučiams dar daugiau gaivaus oro ir kutenančias man pilvą. Iš kur jos? Jų anksčiau nebuvo. Tikiuosi viskas bent kiek nurims iki atostogų pabaigos, nes kitaip aš tiesiog nepajėgsiu mokytis, tos mintys... jos perrėks mano protą.
Žvelgiu pro langą į apsiniaukusį dangų ir virš lango kabančias mano lankstytas gerves, mano svajonės nešėjas, prisimenu sapną, įdomu ką jis reiškia... geras ženklas? lemtingas? ar tik įprastas pasąmonės pokštas? nors.. kažin ar ji kada juokauja. Čia tik mes- gyvenimo juokdariai...