Ne be reikalo taip laukiau Liepos. Tai buvo nuostabus mėnesis, stebinęs mane įvairiais netikėtumais, pasiūlęs nemažai įdomių užsiėmimų ir išmokinęs mane džiaugtis kiekviena akimirka. Atrodo, kad viskas ko man reikia yra šalia. Kiekviena diena yra savaip įdomi, pasiūlanti vis ką nors naujo. Kiekvienas rytas yra toks, apie kurį prieš pusmetį turbūt būčiau bijojus net pasvajoti. Tylus vaikščiojimas ant pirštų galų po namus, ruošimasis, stiklinė vėsaus vandens ir atsargus durų rakinimas išeinant. ,,Fjuch, nieko neprižadinau"... Griebiu dviratį. (Galbūt jau pasakojau jums apie savo rytą, gal net ne vieną kartą, bet žinokit jis tobulas...) Grįžus- kava su pienu. Mano mėgstamiausia... 

Diena... Iš tikrųjų nemėgstu šio paros meto. Dažniausiai, tai tik beprasmis laiko leidimas. Lauke per daug šurmulio, per karšta. Todėl lieki namuose ir stumi laiką. Nėra nei ką papasakot...

Vakarai- jaukūs, pripildyti juoko, malonių pokalbių, pasivaikščiojimų mieste. Vakar vakare pasiėmiau savo mažąjį draugelį- Ozį ( toyterjeras, žaismingas šuo, kuris ir dabar šalia loja, vizgindamas uodegą ir maldaudamas akimis, bei keliamu triukšmu, kad su juo žaisčiau), susitikau su vienu nuostabiu žmogeliu ir ėjom ėjom visur takais, klaidžiojom po miestą... Grįžau namo pavargus, skaudėjo kojas. Net nepastebėjau, kaip užmigau, susirašinėdama skype, ant kelių padėtu laptop'u ir nebaigta žiūrėti southpark'o serija :D 
Na, o dabar sakau ,,Labas" rugpjūčiui. ;)