Vienu metu jau galvojau, kad nieko gero nebus, kad tai bus dar vienas niekuo neypatingas vakaras, bet visgi aš griebiau savo dviratį ir lėkiau lėkiau takais. Mmm...koks geras jausmas apima... Vakarui būdinga ramybė, prieblanda ir vėjo plaikstomi plaukai... Geras jausmas... O dar žmogus šalia. Pokalbis. Juokas. Nesinori sustoti. Kojose pradedi jausti malonų tvinkčiojimą, nuovargį. Suki namų link.
Dabar arbata, smilkalų kvapo pripildytas kambarys ir šypsena prisiminus. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą